Etnokosmologijos muziejus. XX a. septintajame dešimtmetyje senoji Vilniaus universiteto observatorija buvo gaubiama miesto šviesų, dulkių ir dūmų. Tuomet pradėta žvalgytis naujos vietos observatorijai Lietuvoje. Apsispręsta, kad tinkamiausia bus už Molėtų esanti Kulionių kaimo kalva Želvos ežero apsuptyje. Etninės kultūros entuziastams Astronomijos observatorijos personalo vadovui dr. Gunarui Kakarui bei Puslaidininkių fizikos instituto vyr. moksliniam bendradarbiui dr. Libertui Klimkai radus bendras temas – lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis – gimė etnokosmologijos idėja Lietuvoje. 1990 m. pavasario pradžioje Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu buvo įsteigtas Etnokosmologijos muziejus. Jis tapo pirmu ir vieninteliu tokio pobūdžio muziejumi pasaulyje. Muziejaus esmė – žmogaus ir žmonijos ryšys su kosminiu pasauliu, jo atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, moksle, mene, filosofijoje ir kitur.

1997 m. rudenį paleistas į darbą muziejaus teleskopas. Po dešimties metų atlikta muziejaus rekonstrukcija. Pastatų lyg kosminių erdvėlaivių iš ateities miškų ir ežerų apsuptyje projekto autoriai R. Krištapavičius ir A. Gudaitis. Taip pat įsigytas lankytojams skirtas teleskopas. 2010 m. muziejuje jau buvo du teleskopai, skirti naktiniams stebėjimams. Atnaujintoje Molėtų observatorijoje stebėjimus gali atlikti visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir studentai. Muziejaus lankytojai pirmiausia kviečiami į ekspozicinę galeriją, įrengtą kalno šlaite. Muziejuje galima paliesti meteoritą, pasikelti į 30 m. aukštyje esančią apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti Aukštaitijos apylinkėmis. Žvelgiant pro saulės teleskopą ir dienos metu galima išvysti saulės ugnikalnius – protuberantus. Tai pirmasis Lietuvoje muziejus, veikiantis visą parą. Aplink muziejų kuriamas miško parkas.

Virtualus turas – Etnokosmologijos muziejus

Kaip nuvažiuoti į vietą?

GPS 55.315320, 25.555329