sodybunuoma.lt Joninės 2024. Birželio pabaigoje, saulės grąžos metu, kai naktis būna trumpiausia, o gamta klesti, auga, žydi, švenčiama Rasos, Kupolinių arba Joninių šventė. Visos Europos tautos ją šventė nuo senų senovės, bet nevienodai išsaugojo iki mūsų dienų. Rasos šventė – tai ir vainikų pynimo šventė. Apeiginius vainikus iš kupolių pinasi merginos ir jais dabinasi galvas, puošia namus, duris, vartus. Ąžuolo vainikais puošiami vyrai. Kupolės šventės kulminacija – paparčio pražydėjimas. Sakmė apie nakties glūdumoje pražystantį stebuklingą paparčio – kuris niekada nežydi – žiedą yra ne tik šios šventės pasaulėžiūrinis raktas, bet ir esminis baltų pasaulėvaizdžio mitas.
Dar vienas svarbus senosios Rasos šventės komponentas – ugnis. Laužams parinkdavo gražiausią apylinkėje vietą: ant kalnelio, paežerėje ar paupyje. Uždegdavo juos saulei leidžiantis. Žmonės, ypač jaunimas leisdavo prie jų visą naktį iki pirmųjų gaidžių ar net iki saulėtekio. Plačiai žinomas šokinėjimas per šventinį laužą. Šokinėdavo ne tik jaunimas, bet ir vyresnieji, norėdami pagerinti savo sveikatą, pasisemti jėgų besiartinantiems sunkiems vasaros darbams.. Kartais poros šokinėjo susiėmę už rankų. Tai reiškė, kad pora susijungė ilgam, tikėjosi vestuvių.
Labiausiai Lietuvoje Joninės švenčiamos Jonavoje, Vilkijoje, Simne ir Kernavėje. O Latvijoje tai nacionalinio mąsto šventė.