Šventos dvaras buvo pastatytas XIX a. viduryje. Dvaro savininkai – lenkų tautybės dvarininkai Civinskiai (Ciwinski). Po 1917 m. revoliucijos jų valdas Baltarusijoje atėmė bolševikai, ir jie persikėlė į Šventą. Po vyro Civinskio mirties Marija buvo dar kartą ištekėjusi už Stanislavavo dvaro savininko Gajevskio ir Šventos dvarvietė perėjo jo nuosavybėn. Gajevskis neilgai buvo Marijos vyras ir didelių valdų savininkas, netrukus jis mirė. Pati dvarininkė Marija išėjo iš šio pasaulio 1928-aisiais… Civinskių dukra Sofija 1939 metais išvažiavo į Varšuvą. 1929-aisiais dvaro rūmų pastate bei svirne buvo sandėliuojami grūdai. 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, dvaras buvo tuščias. Dvaro pagrindinio pastato patalpose pokario laiku buvo įsteigta pradinė mokykla, vėliau – septynmetė.

Rūmai – vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu, akmenų mūro pamatais. Pagrindinį fasadą puošia keturių apvalių mūrinių kolonų prieangis. Iš dvarvietei priklausančių pastatų pats seniausias yra svirnas. Ant galinių pastato durų buvo užrašyta data – 1867. Baudžiavos laikais svirnas buvo skirtas baudžiauninkams, čia jie valgydavo, miegodavo, dirbdavo smulkius darbus. Pastatą sudarė tik lauko sienos, viduje nebuvo jokių pertvarų. Svirno pamatai ir sienos padaryti iš akmenų mūro, pagražinti smulkiais skaldytais akmenukais. Ponų žemėse dirbo aštuonios šeimos, kurios gyveno dviejuose pastatuose, vadinamuose čvoriokais (kumetynais). Kumetynai išsidėstę netoli dvaro, vienas iš jų buvo pastatytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kitas, esantis toliau dvarvietės – apie 1924 metus. Šiuo metu dvarvietės svirne įsikūręs Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras.

Virtualus turas – Šventos dvaras

Kaip nuvažiuoti į vietą?

GPS 55.193327, 26.202841